Marabutas žodžio reikšmė

marabùtas [pranc. marabout < arab. murabit], vid. amžiais — musulmonų kar. rel. brolijos, gyvenusios įtvirtintuose vienuolynuose, narys; musulmonų šventasis Š. Afrikoje; pamaldus žmogus, atsiskyrėlis.

Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985