Salamandra žodžio reikšmė

salamándra [gr.]:
1. vid. amžių prietaruose ir magijoje – dvasia, gyvenanti ugnyje; ugnies stichijos įasmeninimas;
2. uodegotasis varliagyvis Salamandra; gyvena Eurazijoje, Š. Amerikoje, Š. Afrikoje.

Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985