| abliautas | ||
ãbl(i)autas [vok. Ablaut], morfologiškai sąlygota balsių kaita (šaknies balsinės fonemos kitimas) vienašakniuose žodžiuose, pvz., liet. nešti, našta, arba įvairiose vieno žodžio formose, pvz., vok. binden, band, gebunden. |
||
| Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 | ||
| « Atgal | ||
Pastaba. Jei pastebėjote netikslumų ar klaidų, labai prašau praneškite apie tai čia: Pranešti |
||





kraunasi



