Bėjus žodžio reikšmė

bėjus [turkų k. bey — ponas], Art. ir Vid. Rytų šalyse — gimininės genties, vėliau feodalinės diduomenės titulas; tą titulą turėjęs asmuo; plačiąja reikšme — ponas.

Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985