Fėja žodžio reikšmė

fėja [pranc. fée < lot. fata]:
1. keltų ir romanų tautų mitologijoje — paslaptinga moteriškos lyties būtybė, galinti daryti stebuklus, padėti arba kenkti žmonėms; 2*. burtininkė, kerėtoja.

Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985