Runos žodžio reikšmė

rùnos1 [vok. Runen < sen. skand. rūn – paslaptis]:
1. seniausio germanų rašto ženklai, vartoti Vokietijoje (iki VII a.), Anglijoje (iki X a.), Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje (iki XIV a.); Δ buvo įrėžiamos arba iškalamos akmenyje, kaule, medyje, metale;
2. seni įrašai gotų, vokiečių ir anglosaksų kalbomis.

Šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985